Leita ķ fréttum mbl.is

Athyglisveršar tillögur Kristins H. Gunnarssonar um nżtt fiskveišikerfi

Af heimasķšu Gunnars: 

Fiskveišar og fiskvinnsla - framtķšarsżn

Löggjöf um atvinnugreinina grundvallist į įkvęšum stjórnarskrįrinnar um atvinnufrelsi og verši śtfęrš samkvęmt reglum um samkeppni sem almennt gilda ķ atvinnurekstri. Reglur verši almennar og gilda um sérhvern śtgeršarflokk og allar vinnsluašferšir. Jafnręši verši milli ašila ķ sjįvarśtvegi varšandi ašgang aš fiski og veišiheimildum. 
Žjóšareign aušlindarinnar verši bundiš ķ stjórnarskrį og stašfest meš almennum ašgangi aš mišunum sem verši įkvaršašur meš lögum.

Hópurinn leggur til aš žjóšareignin verši stašfest meš almennum ašgangi aš fiskimišunum į žann hįtt aš hverjum manni verši heimilt aš róa 5 daga ķ viku hverri allt įriš ( 8 mįnuši įrsins) meš handfęri įn žess aš afla sér sérstakra veišiheimilda. Eigi verši fleiri en tveir menn į bįt meš allt aš fjórum rśllum og hver róšur mį ekki standa lengur en xx klst.
Greitt verši aušlindagjald af hverjum veiddum fiski til hins opinbera sem skiptist aš jöfnu milli landssvęša/sveitarfélaga og rķkisins. Aušlindagjald verši įkvešiš hlutfall af markašsverši fisksins og greišist viš sölu hans.

Greitt verši mengunargjald sambęrilegt viš žaš sem žegar er komiš į ķ stórišju og flugsamgöngum, sem endurspegli kostnaš vegna mengunarinnar sem af veišunum hlżst. Gjaldinu verši ętlaš aš stušla aš veišum meš sem minnstri mengun og hafa įhrif į val veišarfęra og skipa til žess aš svo verši. Mengunargjaldiš reiknast einkum śt frį olķunotkun og śtblįstursmengun tekur miš af heimsmarkašsverši į CO2. 

Fiskimišunum umhverfis landiš verši skipt ķ fjögur veišisvęši. Hlutur hvers 
svęšis ķ hverri fiskitegund af leyfšum heildarafla verši skv. veiši sķšustu 20 įra. Hafrannsóknarstofnun getur lagt til aš breyta veišiįlagi į tilgreindum mišum. Sérstakur markašur starfar į hverju svęši sem rįšstafar veišiheimildum skv. žeim reglum sem įkvešnar verša. Aušlindagjald hvers svęšis skiptist aš jöfnu milli žess og rķkisins. 

Veišiheimildir utan 200 mķlna falla ekki undir ofangreind fjögur svęši og verši sérstakt svęši, svo og veišiheimildir ķ djśpsjįvar- og uppsjįvartegundum, innan sem utan 200 mķlna, sem samanlagt mynda fimmta veišisvęšiš.Vinnslu- og frystiskip hafa ašeins rétt til veiša į fimmta veišisvęši.

Śtgefnar veišiheimildir veita ašeins rétt til veiša į tilgreindu veišisvęši. Sérstakur markašur starfar į hverju svęši sem rįšstafar veišiheimildum skv. reglum sem įkvešnar verša. Naušsynlegt er aš veišiheimildir verši ķ boši sem oftast, t.d. vikulega og leigutķminn verši breytilegur en žó aldrei lengri en 10 įr. Aušlindagjald hvers svęšis skiptist aš jöfnu milli žess og rķkisins. 

Rķkiš annast śtleigu veišiheimilda į markaši. Į hverju įri verši įkvešiš hlutfall veišiheimilda ķ boši į hverju veišisvęši. Višhaft verši uppbošsmarkašsfyrirkomulag og gjaldiš fyrir veišiheimildirnar nefnist veišiheimildagjald. Sérhver getur keppt um veišiheimildir hvar sem er, en įfram gilda takmörk gegn samžjöppun svo sem um hįmark heimilda ķ höndum skyldra ašila. Tekjur af veišiheimildagjaldi skiptast jafnt milli svęšis og rķkis.

Beint framsal veišiheimilda verši óheimilt.

Skilgreind verši strandhelgi umhverfis landiš ( 12 - 25 mķlur) og skylt veršur aš landa fiski veiddum innan hennar į viškomandi veišisvęši. Žęr veišar verši undanžegnar mengunargjaldi.

Jafnręši verši milli ašila ķ atvinnugreininni varšandi ašgang aš veišiheimildum og fiski.
Veišar og vinnsla verši algerlega ašskilin og óheimilt aš nišurgreiša kostnaš eša meš öšrum hętti aš skekkja samkeppnisstöšu vinnslufyrirtękja meš millfęrslu frį śtgerš til fiskvinnslu. Óheimilt verši einnig aš selja fisk til vinnslu ķ beinni sölu į lęgra verši en er į fiskmarkaši. Sérreglur vinnsluskipa verši felldar nišur. Vinnsluskip komi meš allan afla aš landi.

Skylt veršur aš selja fisk innanlands. Erlendir ašilar hafi einungis heimild til žess aš kaupa fisk į markaši.

Aušlindagjaldi verši m.a. rįšstafaš til žess aš greiša skuldir sem rķkiš hefur yfirtekiš vegna kerfisbreytingarinnar. Ķbśar į hverju svęši taka įkvöršun um rįšstöfun į sķnum hluta aušlindagjaldsins. 

Ašlögun nśverandi kerfis aš nżju fyrirkomulagi

Nś žegar verši fjóršungur veišiheimilda til reišu eftir nżju kerfi og allar eftir 10 įr.
Handhafi kvóta eigi tvo kosti:

a. Semji um aš halda kvótanum allt aš 10 įrum, en sęti žó skeršingum sem eru naušsynlegar til žess aš nį fram markmišinu aš ofan. Sannanleg fjįrfesting ķ aflaheimildum sķšastlišin 15 įr milli óskyldra ašila verši metin śt frį kaupverši og forsendum hennar um nżtingartķma. Litiš verši til žess aš kaupverš sé ķ ešlilegu samhengi viš fiskverš og aš ekki haft žurft lengri tķma en 15 įr til žess aš greiša fjįrfestinguna. Śtgeršarmanni verši bętt žaš sem vantar upp į aš forsendur kaupanna standist vegna kerfisbreytingarinnar nś meš lengri umsömdum nżtingartķma eša umsamdri fjįrhęš. 

b. Semji um aš rķkiš yfirtaki allar veišiheimildarnar strax meš sömu skilmįlum og ķ a. 

 

Höfundar tillagna eru: 

Kristinn H. Gunnarsson, Bolungavķk
Ólafur Halldórsson, Ķsafirši
Elķn Björg Ragnarsdóttir, Reykjavķk
Gķsli Halldórsson, Ķsafirši
Lżšur Įrnason, Hafnarfirši
Siguršur J. Hreinsson, Ķsafirši
Magnśs Reynir Gušmundsson, Ķsafirši    


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Įsthildur Cesil Žóršardóttir

Jį žetta er frįbęrt framtak og žarna eru menn sem vita hvaš žeir eru aš tala um. 

Įsthildur Cesil Žóršardóttir, 21.2.2011 kl. 14:03

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Höfundur

Guðmundur Pálsson
Guðmundur Pálsson

Heimilislæknir. Málefni og sanngjörn umræða. Á engann skal hallað. gudmundur.palsson@gmail.com

Jan. 2019
S M Ž M F F L
    1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31    

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband